Vasarinis patalpų vėsinimas naudojant vėdinimo sistemą

Vasarinis patalpų vėsinimas naudojant vėdinimo sistemą

Rekuperatorius pirmiausia skirtas patalpų orui keisti, o ne aktyviai vėsinti. Jo oro srautas ir tiekiamo oro temperatūra paprastai neleidžia pašalinti tiek šilumos, kiek gali oro kondicionierius. Vis dėlto teisingai valdoma vėdinimo sistema vasarą padeda negrąžinti nereikalingos šilumos ir išnaudoti vėsesnį nakties orą.

Kada naudingas šilumos atgavimo apėjimas?

Kai lauke vėsiau nei patalpoje, šilumos atgavimas gali būti apeinamas, kad vėsesnis lauko oras nebūtų pašildytas šalinamo oro šiluma. Daugelyje Vallox įrenginių šią funkciją valdo automatika, tačiau jos veikimo ribos priklauso nuo modelio ir nustatymų. Vien įjungti „vasaros režimą“ nepakanka, jei dieną lauke karščiau nei viduje.

Karščiausiomis valandomis verta riboti saulės šilumą: naudoti išorines žaliuzes ar markizes, uždaryti tiesioginės saulės apšviestus langus ir mažinti nereikalingų elektros prietaisų išskiriamą šilumą. Naktį, kai lauko temperatūra nukrenta, galima padidinti vėdinimą, jei tai leidžia įrenginio režimai ir netrukdo triukšmas.

Ko tikėtis realiomis sąlygomis?

Poveikis priklauso nuo temperatūrų skirtumo, oro srauto, pastato šiluminės masės ir saulės apkrovos. Vėdinimas gali sulėtinti patalpų įšilimą arba sumažinti temperatūrą po vėsesnės nakties, bet per ilgą karščio bangą dažniausiai nepalaikys komfortinės temperatūros vienas. Jei pastatui reikalingas aktyvus vėsinimas, jį turi apskaičiuoti projektuotojas.

Taip pat svarbu neleisti per daug atvėsti tiekiamam orui ir nesukelti kondensacijos neizoliuotuose ortakiuose ar vėsinimo radiatoriuje. Visi papildomi skysčio kontūrai, vožtuvai ir jutikliai turi būti įrengti pagal projektą. Saugiausia vadovautis konkretaus Vallox modelio instrukcija, o ne bendru nustatymu iš kito įrenginio.

Redakciškai atnaujinta pagal ankstesnį Vallox Lietuva straipsnį.