Vėdinimo renovacija atnaujinant vamzdynus

Paprastai kai ketinama atlikti vamzdynų renovaciją, kartu svarstoma ir apie vonios arba virtuvės atnaujinimą, nes norima pagerinti gyvenimo komfortą. O apie vėdinimą, deja, dažnai pamirštama. Jei vėdinimo sistema paliekama tokia, kokia buvo įrengta anksčiau, ji toli gražu neatitinka šiandieninių komfortiško gyvenimo ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų.

 

Daugiabučiuose namuose nuo XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio pradėta naudoti ištraukiamojo vėdinimo sistema. Ant namų stogų pradėti montuoti stogo ventiliatoriai – vienas visam namui arba po vieną kiekvienai laiptinei. Šių ventiliatorių paskirtis – ištraukti orą iš vonios, tualeto ir virtuvės. Taigi buvo atliekamas pagrindinis vėdinimo vaidmuo, būtent pašalinti ši butų drėgmę ir oro taršą.

 

Kai iš pastato oras pašalinamas, jį reikia pakeisti kitu oru. Tai ir yra ištraukiamojo vėdinimo sistemų Achilo kulnas. Jose pakaitinis oras dažnai įtraukiamas pro tarpus langų rėmuose, nesandarias pastato konstrukcijų vietas, iš laiptinės arba, geriausiu atveju – bent iš dalies pro specialias oro sklendes. Taip į patalpas patenkantis pakaitinis oras atkeliauja toks, koks yra: nefiltruotas, o žiemą – dar ir šaltas. Taip sukuriamas skersvėjo pojūtis. Dažniausiai visa kaltė verčiama nesandariems langams, nors tikrasis kaltininkas yra stogo ventiliatorius. Žiemą „kamino efektas“ aukštuose namuose dar labiau sustiprina šią problemą. Kai orai atvėsta, pakaitinio lauko oro srautas viršutiniuose aukštuose sumažėja, o apatiniuose aukštuose išauga, todėl čia skersvėjo pojūtis būna stipresnis.

 

Tinkamai įrengta vėdinimo sistema gerokai padidina gyvenimo komfortą. Kontroliuojamas tiekiamasis–ištraukiamasis vėdinimas – tai toks vėdinimas, kai į patalpas oras tiekiamas išfiltruotas ir sušildytas vėdinimo įrenginyje su šilumos rekuperatoriumi. Naujoviški, veiksmingi šilumos rekuperatoriai sugeba tiekiamą orą sušildyti beveik apskritus metus, naudodami nemokamą ištraukiamo oro šiluminę energiją, todėl papildomai pašildyti tiekiamą orą beveik nebereikia.

 

Nuo 2013 metų Suomijoje įsigaliojusiame renovacijos įstatyme reikalaujama, kad leidimas remontuoti pastato konstrukcijas, pavyzdžiui, išorinį apvalkalą arba stogą, išduodamas su sąlyga, kad bus pagerinta ir atitinkamos dalies šiluminė izoliacija. Tačiau šiam reikalavimui taikoma išlyga, jei kartu atliekamas kitos pastato sistemos remontas, nepatenkantis į šio leidimo sritį, bet sumažinsiantis energijos suvartojimą. Pavyzdžiui, galima vietoje papildomos izoliacijos, kurios įrengimas nemažai kainuoja, atnaujinti vamzdyną ir sumontuoti šilumos rekuperacijos sistemą arba ją patobulinti. Į energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą atlikus remonto darbus gali būti atsižvelgiama ir vėliau, kai pastatui vėl prireiks remonto.

 

Energija niekada neturėtų būti taupoma aukojant patalpų oro kokybę. Renovacijos įstatyme reikalaujama, kad pakeitus pastato langus arba pagerinus jo izoliaciją ar sandarumą turi būti užtikrintas tinkamas vėdinimas. Sumontavus naujus, sandaresnius langus vėdinimas gali suprastėti, taip pat išorinių sienų šalčio tiltuose gali būti pasiektas rasos taškas. Kadangi nauji langai neberasoja, drėgmė kondensuojasi ant tų paviršių, kurie liko šalčiausi. Paprastai jie būna išsikišusiame kampe. Tokios vietos tampa puiki terpė veistis pelėsiui.

 

Atskiros šilumos rekuperacijos sistemos įrengimas kiekviename būste paprastai yra greitas ir nebrangus, bet jei montavimo darbai nebus tinkamai suplanuoti, susijusių darbų kaina gali netikėtai išaugti. Jei vėdinimo sistema renovuojama kartu su vonia ar vamzdynais, galima naudoti tas pačias ertmes ir konstrukcijų angas, taigi tam nereikia papildomų išlaidų. Norint susidaryti išlaidų sąmatą, svarbu išsiaiškinti, ar bus galima naudoti seną vėdinimo sistemą arba jos ortakius. Vėdinimo sistemos įrengimo kaina nemažai priklauso ir nuo to, ar iš buto ištraukiamą orą bus galima išleisti į lauką per sieną ar nuo kiekvieno buto iki stogo reikės išvesti atskirą ištraukiamąjį ortakį.

 

Pavyzdys

Šilumos rekuperacijos svarba daugiabučio namo bute („Vallox 096 MC“, 37/35 l/s, centrinė Suomija).

Energijos kiekis, kurio reikia pakaitiniam orui sušildyti, kai nenaudojama šilumos rekuperacija:  6598 kWh per metus

Įrengus rekuperatorių sutaupyta energija: 4922 kWh per metus

Bendras metinis vėdinimo efektyvumas: 74,6 %